Vandens filtrai nuo kalkių: kokie tai filtrai ir kaip jie veikia?

Puslapio viršaus dekoracija
Vandens filtrai nuo kalkių: kokie tai filtrai ir kaip jie veikia?

Baltos apnašos ant maišytuvų, sunkiai nuvalomas dušo stiklas, kalkių sluoksnis virdulyje ar nuolat apsinešantys dušo purkštukai – dažni kieto vandens požymiai. Ilgainiui mineralinės nuosėdos gali kauptis ir ten, kur jų nematyti: vandens šildytuvuose, vamzdynuose, kavos aparatuose ar kitoje su vandeniu dirbančioje įrangoje. 

Tokiais atvejais dažnai ieškoma „vandens filtro nuo kalkių“, tačiau svarbu suprasti, kad kalkės nėra paprastos vandenyje plaukiojančios dalelės, kurias galima sulaikyti mechaniniu filtru. Vandens kietumą daugiausia lemia jame ištirpę kalcio ir magnio jonai. Kietam vandeniui šylant ir garuojant, dalis mineralinių junginių gali nusėsti ant paviršių ir sudaryti matomas kalkių nuosėdas. 

Todėl, kai siekiama sumažinti kalkių susidarymą visame name, dažniausiai naudojami vandens minkštinimo filtrai, veikiantys jonų mainų principu. 

Tokio filtro tikslas nėra „sugaudyti kalkes“, o sumažinti vandens kietumą dar prieš mineralinėms nuosėdoms susidarant. 

Kas yra kalkės ir kodėl jos atsiranda? 

Kasdienėje kalboje kalkėmis dažniausiai vadinamos baltos ar pilkšvos mineralinės nuosėdos, atsirandančios naudojant kietą vandenį. 

Vandens kietumą daugiausia lemia: 

  • kalcio jonai; 
  • magnio jonai; 
  • mažesniu mastu prie bendro kietumo gali prisidėti ir kiti daugiavalenčiai jonai. 

Kalcis ir magnis į vandenį patenka natūraliai, vandeniui kontaktuojant su uolienomis ir dirvožemiu. Ypač daug jų gali būti požeminiame vandenyje. 

Dėl šios priežasties visiškai skaidrus, gero skonio ir kvapo vanduo gali būti labai kietas. 

Kalkių problema labiausiai išryškėja tada, kai vanduo: 

  • šildomas; 
  • garuoja; 
  • ilgą laiką kontaktuoja su paviršiais; 
  • teka per siauras vandens įrangos angas. 

Kietą vandenį kaitinant gali formuotis kietos kalcio karbonato nuosėdos. Jos gali kauptis vandens šildytuvuose, vamzdynuose ir kituose paviršiuose. 

Todėl kalkės ypač dažnai matomos ant: 

  • boilerio kaitinimo elementų; 
  • virdulio dugno; 
  • kavos aparato komponentų; 
  • dušo galvučių; 
  • maišytuvų; 
  • dušo stiklo; 
  • plytelių. 

Kaip suprasti, kad vanduo namuose yra kietas? 

Kieto vandens požymiai paprastai gana lengvai pastebimi buityje. 

Vienas ryškiausių – baltos arba balkšvos mineralinės apnašos vietose, kur vanduo reguliariai išdžiūsta. 

Kiti būdingi požymiai: 

  • kalkių sluoksnis virdulyje; 
  • baltos dėmės ant dušo stiklo; 
  • apkalkėję maišytuvai; 
  • užsikemšantys dušo purkštukai; 
  • balkšvos dėmės ant išplautų indų; 
  • nuosėdos kavos aparate; 
  • didesnis muilo ar ploviklių poreikis; 
  • laikui bėgant kalkėmis apsinešantys vandens šildymo elementai. 

Tačiau pagal apnašų kiekį negalima tiksliai nustatyti vandens kietumo. 

Jeigu planuojama viso namo minkštinimo sistema, racionalu atlikti vandens tyrimą ir nustatyti realų vandens kietumą bei kitus filtravimo sistemos parinkimui aktualius rodiklius. 

Kaip matuojamas vandens kietumas? 

Vandens kietumas gali būti išreiškiamas keliais skirtingais matavimo vienetais. Laboratorinių tyrimų rezultatuose galima sutikti: 

  • mg/l CaCO₃; 
  • mmol/l; 
  • vokiškus kietumo laipsnius °dH. 

Todėl lyginant skirtingų laboratorijų rezultatus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į skaičių, bet ir į nurodytą matavimo vienetą. 

Viena plačiai naudojamų vandens kietumo klasifikacijų yra: 

Vandens kietumas, išreikštas CaCO₃  Vertinimas 
0–60 mg/l  Minkštas vanduo 
61–120 mg/l  Vidutiniškai kietas 
121–180 mg/l  Kietas 
Daugiau nei 180 mg/l  Labai kietas 

Svarbu tai, kad filtro dydžiui ir nustatymams reikalingas ne vien bendras apibūdinimas „vanduo kietas“. Reikalingas konkretus kietumo dydis, nes nuo jo kartu su vandens sunaudojimu priklauso minkštinimo sistemos darbinė talpa ir regeneracijų dažnis. 

Ar kietas vanduo reiškia, kad vanduo yra nesaugus? 

Ne. 

Vandens kietumas ir geriamojo vandens sauga nėra tas pats dalykas. 

Kalcis ir magnis yra natūralūs geriamajame vandenyje randami mineralai. Pasaulio sveikatos organizacija vandens kietumui nėra nustačiusi sveikata pagrįstos ribinės vertės ir nurodo, kad įprastai geriamajame vandenyje randamas kietumas nėra laikomas sveikatos problema. 

Todėl buitinės vandens minkštinimo sistemos dažniausiai įrengiamos ne siekiant „padaryti vandenį saugų“, o norint: 

  • sumažinti kalkių nuosėdų susidarymą; 
  • apsaugoti vandens šildymo įrangą; 
  • sumažinti apnašas ant santechnikos; 
  • pagerinti kasdienio vandens naudojimo komfortą; 
  • sumažinti kieto vandens poveikį buitinei technikai. 

Jeigu kyla klausimų dėl vandens saugos, vien vandens kietumo tyrimo nepakanka – turi būti vertinami ir kiti konkrečiam vandens šaltiniui aktualūs cheminiai bei mikrobiologiniai rodikliai. 

Kokie vandens filtrai iš tikrųjų naudojami nuo kalkių? 

Kai problema yra didelis viso namo vandens kietumas, pagrindinis buitinis sprendimas yra jonų mainų principu veikiantis vandens minkštinimo filtras. 

Tai nėra paprastas kasetinis filtras. 

Minkštinimo sistemoje yra speciali jonų mainų derva, per kurią teka vanduo. Derva sąveikauja su kietumą sukeliančiais kalcio ir magnio jonais ir pakeičia juos natrio jonais. 

Supaprastintai procesą galima apibūdinti taip: 

kietas vanduo → jonų mainų derva → sumažėja kalcio ir magnio jonų → suminkštintas vanduo. 

Kadangi sumažėja kietumą sukeliančių jonų, sumažėja ir mineralinių kalkių nuosėdų susidarymo galimybės. 

Būtent tokiu principu veikia LT Aqua vandens minkštinimo filtrai. LT Aqua asortimente yra skirtingo našumo, konstrukcijos ir valdymo minkštinimo sistemų, todėl įrenginys gali būti parenkamas pagal konkretaus namo sąlygas. 

Kodėl vandens minkštinimo filtrui reikalinga druska? 

Vienas dažniausiai kylančių klausimų – kodėl vandens filtrui nuo kalkių reikia druskos. 

Druska nėra naudojama tam, kad vanduo būtų tiesiogiai „filtruojamas“ per ją. Jos paskirtis yra kita – atkurti jonų mainų dervos darbingumą regeneracijos metu. 

Kai per filtrą teka kietas vanduo, derva palaipsniui prisipildo sulaikytų kalcio ir magnio jonų. Pasiekus nustatytą sistemos talpą, filtras turi būti regeneruojamas. 

Automatinėje sistemoje procesas vyksta maždaug tokia seka: 

  1. Minkštinimo derva palaipsniui prisotinama kalcio ir magnio jonų. 
  1. Valdiklis pagal vandens sunaudojimą arba nustatytą programą inicijuoja regeneraciją. 
  1. Per dervą praleidžiamas koncentruotas druskos tirpalas – sūrymas. 
  1. Kalcio ir magnio jonai pašalinami nuo dervos. 
  1. Jie kartu su regeneracijos vandeniu išleidžiami į kanalizaciją. 
  1. Atkurta derva vėl gali minkštinti vandenį. 

Todėl speciali druska vandens filtrams yra būtina įprastos automatinės jonų mainų sistemos eksploatacinė medžiaga. 

Ar mechaninis vandens filtras pašalina kalkes? 

Ne. 

Mechaninis filtras ir vandens minkštinimo filtras atlieka visiškai skirtingas funkcijas. 

Mechaninis filtras skirtas sulaikyti vandenyje esančias kietąsias daleles, pavyzdžiui: 

  • smėlį; 
  • rūdis; 
  • dumblą; 
  • kitas mechanines nuosėdas. 

Tačiau kietumą sukeliantys kalcio ir magnio jonai yra ištirpę vandenyje. Jie nėra mechaninės dalelės, kurias būtų galima sulaikyti įprasta filtravimo kasete ar tinkleliu. 

Todėl net labai smulkus mechaninis filtras neišsprendžia kieto vandens problemos. 

Mechaninis filtravimas gali būti naudojamas kaip papildomas vandens paruošimo etapas, tačiau jis neatstoja minkštinimo sistemos. 

Ar anglinis filtras padeda nuo kalkių? 

Aktyvuotos anglies filtras taip pat nėra vandens minkštinimo sistema. 

Aktyvuota anglis naudojama visai kitokiam vandens paruošimo procesui – adsorbcijai. Ji gali būti naudinga mažinant chloro kvapą, tam tikrus skonį veikiančius junginius ar kai kurias organines medžiagas, jeigu konkreti sistema tam skirta. 

Tačiau aktyvuota anglis nėra skirta pašalinti pagrindinius vandens kietumą sukeliančius kalcio ir magnio jonus. 

Todėl: 

kalkės → minkštinimo sistema; 

chloro skonis ar kvapas → gali būti aktualus anglinis filtravimas. 

Šių technologijų nereikėtų painioti. 

Ar atbulinio osmoso sistema pašalina vandens kietumą? 

Taip, atbulinio osmoso membrana gali reikšmingai sumažinti daugelio vandenyje ištirpusių medžiagų, įskaitant vandens kietumą lemiančias mineralines druskas, koncentraciją. Tačiau svarbu atskirti geriamojo vandens paruošimą nuo viso būsto vandens minkštinimo. 

Tipinė buitinė atbulinio osmoso sistema montuojama po virtuvės kriaukle ir ruošia vandenį viename naudojimo taške – dažniausiai gėrimui, kavai, arbatai ir maisto gamybai. 

Tokios geriamojo vandens sistemos ypač aktualios butuose, kuriuose dėl ribotos vietos, vandentiekio išplanavimo, kanalizacijos prijungimo ar kitų techninių sąlygų nėra galimybės sumontuoti vandens minkštinimo filtro visam butui. 

Tokiu atveju po virtuvės kriaukle montuojama geriamojo vandens sistema leidžia atskirai paruošti būtent tą vandens dalį, kuri naudojama gėrimui ir maistui. 

Pavyzdžiui, „Aqua White“ geriamojo vandens sistema naudoja kelis vandens paruošimo etapus: mechaninį ir anglies filtravimą, membraninį valymą bei mineralizaciją. Todėl sistema orientuota ne į viso buto apsaugą nuo kalkių, o į kokybiškai paruošto geriamojo vandens tiekimą virtuvėje. 

Svarbu suprasti, kad jeigu kalkės susidaro: 

  • ant dušo stiklo; 
  • ant vonios ir virtuvės maišytuvų; 
  • boileryje; 
  • skalbyklėje; 
  • indaplovėje; 
  • kituose prie vandentiekio prijungtuose įrenginiuose, 

vien virtuvėje sumontuota atbulinio osmoso sistema šių problemų neišspręs. Viso namo ar buto kalkių problemai reikalingas prie pagrindinio vandens įvado montuojamas vandens minkštinimo filtras. 

O jeigu „Aqua White“ sistemai po kriaukle neužtenka vietos? 

Kai po virtuvės kriaukle vietos yra mažiau arba nereikalinga didesnė atbulinio osmoso sistema, galima rinktis kompaktiškesnį geriamojo vandens filtravimo sprendimą. 

Vienas tokių variantų – „BWT Woda-Pure Clear M Mineralizer“ sistema. 

Ši sistema skirta būtent kietesniam vandeniui konkrečiame vartojimo taške. Specialioje kasetėje pirmiausia sumažinamas vandens karbonatinis kietumas ir kalcio kiekis, todėl mažėja kalkių susidarymo galimybė, o vėliau vanduo praturtinamas magniu. Aktyvintos anglies filtravimo etapas taip pat padeda mažinti chlorą bei medžiagas, galinčias turėti įtakos vandens skoniui ir kvapui. 

Tai svarbus skirtumas nuo „BWT Woda-Pure Mineralizer M Mg + CUF CARE“ sistemos, kuri skirta jau minkštam vandeniui ir naudojama kaip papildomas jo filtravimo bei mineralizavimo etapas. 

Todėl geriamojo vandens sistemas galima rinktis pagal pradinę vandens situaciją: 

kietas vanduo + nėra viso būsto minkštinimo → „Aqua White“ arba „BWT Woda-Pure Clear M Mineralizer“; 

vanduo jau suminkštintas → galima naudoti geriamojo vandens sistemą, skirtą būtent minkštam vandeniui, pavyzdžiui, „BWT Woda-Pure Mineralizer M Mg + CUF CARE“. 

Taigi bute, kuriame techniškai nėra galimybės suminkštinti viso tiekiamo vandens, geriamojo vandens sistema po kriaukle gali būti praktiškas būdas atskirai paruošti kokybišką vandenį gėrimui ir maistui. Tačiau ji nepakeičia viso būsto minkštinimo sistemos, jeigu tikslas yra pašalinti kalkių problemą duše, boileryje, skalbyklėje ir kituose vandens naudojimo taškuose. 

Ar visi „filtrai nuo kalkių“ veikia vienodai? 

Ne. 

Rinkoje galima rasti įvairių gaminių, kurie reklamuojami kaip priemonės nuo kalkių: 

  • jonų mainų minkštinimo filtrai; 
  • polifosfatinės sistemos; 
  • įvairūs vandens kondicionavimo įrenginiai; 
  • elektroninės ar magnetinės sistemos; 
  • atbulinio osmoso sistemos; 
  • specialios kasetės. 

Tačiau jų veikimo principas ir pasiekiamas rezultatas nėra vienodas. 

Esminis skirtumas tas, kad jonų mainų vandens minkštinimas realiai sumažina kietumą sukeliančių kalcio ir magnio jonų kiekį. 

Kitos technologijos gali būti skirtos mineralinių nuosėdų formavimosi ar kristalizacijos procesams paveikti, konkrečiai įrangai apsaugoti arba vandeniui apdoroti tik viename taške. Tai nebūtinai reiškia, kad sumažėja laboratorijoje išmatuojamas vandens kietumas. 

Todėl prieš perkant įrenginį svarbu išsiaiškinti ne vien tai, ar gaminys vadinamas „filtru nuo kalkių“, bet ką konkrečiai jis daro su kalcio ir magnio jonais ir kokiai vandens sistemai yra skirtas. 

Kokį vandens minkštinimo filtrą pasirinkti? 

Net nustačius, kad reikalinga jonų mainų sistema, dar reikia parinkti tinkamo dydžio ir našumo įrangą. 

Du iš išorės panašūs filtrai gali turėti skirtingą: 

  • jonų mainų dervos kiekį; 
  • darbinę talpą; 
  • maksimalų vandens srautą; 
  • regeneracijos efektyvumą; 
  • druskos sąnaudas; 
  • valdymo automatiką; 
  • korpuso matmenis. 

Todėl minkštinimo filtras neturėtų būti parenkamas vien pagal kainą ar namuose gyvenančių žmonių skaičių. 

Vandens kietumas 

Tai vienas svarbiausių parametrų. 

Kuo daugiau kalcio ir magnio jonų turi būti pašalinama iš kiekvieno kubinio metro vandens, tuo greičiau naudojama jonų mainų dervos darbinė talpa. 

Vandens sunaudojimas 

Reikia įvertinti realų namų ūkio vandens poreikį. 

Tas pats filtras skirtingai veiks namuose, kuriuose per mėnesį sunaudojami 5 m³ ir 20 m³ vandens. 

Momentinis vandens debitas 

Labai svarbu įvertinti ne tik mėnesio sąnaudas. 

Filtras turi gebėti praleisti pakankamą vandens kiekį tada, kai keli vartojimo taškai veikia vienu metu. 

Pavyzdžiui: 

dušas + vonios maišytuvas + virtuvė + skalbyklė. 

Jeigu filtro našumas per mažas, galima pajusti vandens slėgio ar srauto sumažėjimą. 

Jonų mainų dervos kiekis 

Didesnis dervos kiekis paprastai suteikia didesnę darbinę talpą tarp regeneracijų, tačiau optimalus dydis priklauso nuo konkretaus objekto. 

Per didelė sistema ne visada yra privalumas, lygiai taip pat kaip per maža sistema gali regeneruotis pernelyg dažnai. 

Montavimo vieta 

Reikia žinoti, kiek vietos galima skirti filtrui. 

Tai ypač aktualu butuose, nedidelėse katilinėse ar techninėse spintose. 

Kokie LT Aqua vandens filtrai skirti kalkių problemai? 

LT Aqua vandens minkštinimo filtrų kategorijoje pateikiami keli skirtingos konstrukcijos ir našumo jonų mainų filtrai. 

Jie visi sprendžia tą pačią pagrindinę problemą – didelį vandens kietumą – tačiau skiriasi savo konstrukcija, filtravimo medžiagos kiekiu, našumu ir valdymo funkcijomis. 

SlimFlow200 – kai svarbi kompaktiška sistema 

SlimFlow200 vandens minkštinimo filtras gali būti aktualus tada, kai montavimo vieta ribota. 

Jo korpusas yra apie 20 cm pločio, o nominalus našumas siekia iki 1,8 m³/h. Įrenginyje naudojama 18 litrų filtravimo terpės, regeneracija vykdoma pagal vandens sunaudojimą, yra druskos lygio signalizacija. 

Dėl kompaktiškos konstrukcijos toks filtras gali būti tinkamas mažesniems ir vidutinio dydžio namų ūkiams, tačiau galutinis pasirinkimas vis tiek turi būti atliekamas pagal vandens kietumą ir reikalingą srautą. 

Comfort–A – didesnio našumo kompaktiškas variantas 

Comfort–A vandens minkštinimo filtras taip pat veikia jonų mainų principu. 

Šis filtras tiekia 30 litrų filtravimo terpės kiekį ir iki 3 m³/h našumą. Sistema regeneruojama pagal realų vandens sunaudojimą ir naudoja „Upflow“ regeneracijos principą. 

Didesnė filtravimo terpės talpa gali būti aktuali namuose, kuriuose reikalingas didesnis vandens srautas arba vandens sunaudojimas. 

SolidSoft – kai svarbus išmanesnis valdymas 

SolidSoft vandens minkštinimo filtras orientuotas ne tik į minkštinimą, bet ir į papildomas valdymo bei stebėjimo funkcijas. 

Sistema turi liečiamą ekraną, druskos lygio stebėjimą ir regeneracijos valdymo funkcijas. 

Tokio tipo sprendimas gali būti pasirenkamas tada, kai svarbus ne tik reikalingas našumas, bet ir patogesnė filtro būsenos kontrolė. 

ClackSoft – klasikinė jonų mainų sistema 

ClackSoft vandens minkštinimo filtras yra dar vienas automatinės jonų mainų sistemos pavyzdys. 

Šis filtras naudojamas kalcio ir magnio jonams šalinti ir vandens kietumui mažinti. 

Svarbu, kad konkretus modelis būtų pasirenkamas ne pagal pavadinimą ar bendrą deklaruojamą paskirtį, o pagal vandens tyrimus, kietumą, momentinį debitą, suvartojimą ir montavimo sąlygas. 

O jeigu vandenyje yra ne tik kalkių? 

Gręžinio vandenyje didelis kietumas gali būti tik viena iš kelių problemų. 

Pavyzdžiui, tyrimų rezultatai gali parodyti: 

didelį kietumą + geležį + manganą + sieros kvapą. 

Tokio vandens nereikėtų vertinti tik pagal kalkių nuosėdas. 

Jeigu pirmiausia reikia šalinti didesnį geležies ir mangano kiekį, gali būti reikalingas atskiras nugeležinimo etapas, o po jo – vandens minkštinimas. 

Tokiems atvejams naudojamos kompleksinės vandens filtravimo sistemos. 

Pavyzdžiui, SlimFlow200 Iron Pro jungia atskirą „Clack Iron Pro“ nugeležinimo etapą ir „SlimFlow200“ minkštinimo filtrą. LT Aqua šią sistemą skiria vandens kietumo, geležies, mangano ir sieros kvapo problemoms spręsti. 

Tai iliustruoja svarbų principą: 

Jeigu vanduo turi kelias problemas, tinkamas sprendimas nebūtinai yra „galingesnis filtras nuo kalkių“. Gali būti reikalingi keli skirtingas funkcijas atliekantys vandens paruošimo etapai. 

Ar prieš montuojant filtrą nuo kalkių reikia atlikti vandens tyrimą? 

Jeigu vanduo tiekiamas iš individualaus gręžinio, prieš parenkant filtravimo sistemą tyrimas yra ypač svarbus. 

Vien vandens kietumo neužtenka, jeigu kartu gali būti: 

  • geležies; 
  • mangano; 
  • amonio; 
  • pakitęs pH; 
  • kitų konkrečiam vandens šaltiniui aktualių rodiklių. 

VMVT taip pat rekomenduoja prieš renkantis individualius vandens gerinimo filtrus žinoti, kokias medžiagas norima šalinti, ir sprendimą grįsti laboratoriniu vandens tyrimu. 

Todėl tinkamesnė seka yra: 

vandens tyrimas → kietumo ir kitų parametrų įvertinimas → technologijos pasirinkimas → filtro dydžio apskaičiavimas. 

O ne: 

matomos kalkės → perkamas pirmas „filtras nuo kalkių“. 

Kur montuojamas vandens minkštinimo filtras? 

Jeigu tikslas yra sumažinti kalkių susidarymą visame name, minkštinimo sistema paprastai montuojama prie pagrindinio vandens įvado. 

Taip suminkštintas vanduo tiekiamas į: 

  • boilerį; 
  • dušus; 
  • vonios kambarius; 
  • skalbyklę; 
  • indaplovę; 
  • kitą prie vandentiekio prijungtą buitinę įrangą. 

Tipinė schema gali atrodyti taip: 

vandens įvadas → mechaninis priešfiltris, jei reikalingas → minkštinimo filtras → namo vidaus vandentiekis. 

Automatinei jonų mainų sistemai paprastai reikia: 

  • tinkamo vandens įvado; 
  • pakankamo slėgio; 
  • kanalizacijos prijungimo regeneracijos vandeniui; 
  • elektros maitinimo; 
  • tinkamos vietos filtrui ir jo priežiūrai. 

Todėl filtro montavimo vietą verta numatyti dar prieš pasirenkant konkretų modelį. 

Ar galima gerti minkštintą vandenį? 

Jonų mainų minkštinimo metu kalcio ir magnio jonai keičiami natrio jonais, todėl pasikeičia vandens mineralinė sudėtis. 

Kiek natrio atsiras suminkštintame vandenyje, priklauso nuo pradinio vandens kietumo ir nuo to, iki kokio lygio vanduo minkštinamas. 

Priklausomai nuo konkretaus objekto, gali būti pasirenkami skirtingi sprendimai: 

  • vanduo minkštinamas ne iki nulio; 
  • dalis neminkštinto vandens maišoma su suminkštintu; 
  • geriamajam vandeniui paliekama atskira linija; 

Todėl tinkamas minkštinimo lygis ir sistemos schema turi būti parenkami įvertinus realią vandens sudėtį bei naudojimo paskirtį. 

Kiek druskos sunaudoja vandens filtras nuo kalkių? 

Vieno universalaus skaičiaus nėra. 

Druskos sąnaudos priklauso nuo: 

  • pradinio vandens kietumo; 
  • sunaudojamo vandens kiekio; 
  • filtro dervos kiekio; 
  • regeneracijos nustatymų; 
  • valdymo vožtuvo ir regeneracijos technologijos; 
  • pasirinkto likutinio vandens kietumo. 

Jeigu vanduo labai kietas ir jo sunaudojama daug, jonų mainų derva greičiau išnaudoja savo darbinę talpą ir sistema turi regeneruotis dažniau. 

Šiuolaikiniai automatiniai filtrai dažniausiai apskaičiuoja regeneracijos poreikį pagal realiai sunaudotą vandens kiekį, todėl tinkamas pradinis sistemos suprogramavimas yra svarbus tiek vandens, tiek druskos sąnaudoms. 

Regeneracijai turėtų būti naudojama būtent tam skirta druska vandens filtrams. 

Ar vandens minkštinimo filtrą reikia prižiūrėti? 

Taip. 

Automatinė sistema didžiąją dalį darbo atlieka savarankiškai, tačiau tai nėra įrenginys, kuriam visą eksploatacijos laiką nereikia jokios priežiūros. 

Reguliariai reikia: 

  • tikrinti druskos kiekį; 
  • papildyti druskos talpą; 
  • stebėti, ar regeneracija vyksta tinkamai; 
  • įvertinti galimus vandens kietumo pokyčius; 
  • periodiškai patikrinti valdymo vožtuvą; 
  • prižiūrėti druskos talpyklą; 
  • pagal poreikį vertinti jonų mainų dervos būklę. 

Netinkamai veikiant regeneracijai filtras gali pradėti praleisti kietesnį vandenį, o neteisingi nustatymai gali didinti vandens ir druskos sąnaudas. 

Dėl to periodiškai atliekamas vandens minkštinimo filtrų servisas padeda patikrinti sistemos hidraulinę, mechaninę ir valdymo dalis bei įvertinti, ar filtras veikia pagal numatytus parametrus. 

Dažniausios klaidos renkantis vandens filtrą nuo kalkių 

Mechaninis filtras pasirenkamas vietoje minkštinimo sistemos 

Mechaninis filtras negali pašalinti ištirpusių kalcio ir magnio jonų, todėl kieto vandens problema išlieka. 

Filtras parenkamas nežinant tikrojo vandens kietumo 

Kietumo dydis tiesiogiai svarbus sistemos talpai ir regeneracijos nustatymams. Vizualios kalkės neparodo konkrečios kietumo vertės. 

Renkamasi tik pagal gyventojų skaičių 

Gyventojų skaičius svarbus, tačiau nepakankamas. Reikia įvertinti ir vandens kietumą, momentinį debitą bei realų sunaudojimą. 

Nepatikrinama geležis ir manganas 

Ypač naudojant gręžinio vandenį, didelis kietumas gali būti tik viena problemos dalis. 

Pasirenkamas per mažo našumo filtras 

Tokiu atveju vienu metu naudojant kelis vandens taškus gali sumažėti srautas. 

Sistema sureguliuojama principu „kuo minkščiau, tuo geriau“ 

Minkštinimo lygis turėtų būti parenkamas pagal realius poreikius, o ne automatiškai siekiant nulio. 

Pamirštama priežiūra ir druska 

Be tinkamos regeneracijos jonų mainų derva nebegalės efektyviai atlikti savo funkcijos. 

Vandens filtrai nuo kalkių: dažniausiai užduodami klausimai 

Koks filtras geriausiai pašalina vandens kietumą? 

Viso namo vandens kietumui mažinti dažniausiai naudojama automatinė jonų mainų vandens minkštinimo sistema. Ji sumažina kietumą sukeliančių kalcio ir magnio jonų kiekį. 

Ar mechaninis vandens filtras pašalina kalkes? 

Ne. Mechaninis filtras sulaiko kietąsias daleles, tačiau kalcio ir magnio jonai kietame vandenyje yra ištirpę. Jiems šalinti reikalinga kita technologija. 

Ar anglies filtras padeda nuo kalkių? 

Ne. Aktyvuotos anglies filtro pagrindinė paskirtis nėra vandens minkštinimas. Anglis dažniau naudojama vandens skoniui, kvapui ir konkretiems adsorbuojamiems junginiams mažinti. 

Ar minkštinimo filtrui reikia druskos? 

Įprastai automatinei jonų mainų sistemai – taip. Druskos tirpalas naudojamas jonų mainų dervai regeneruoti ir jos darbingumui atkurti. 

Ar druska patenka į geriamąjį vandenį? 

Vanduo nėra filtruojamas per druskos talpą. Druska naudojama regeneracijos procesui. Tačiau jonų mainų metu vandenyje esantys kalcio ir magnio jonai pakeičiami natrio jonais, todėl suminkštinto vandens natrio koncentracija padidėja priklausomai nuo pašalinto kietumo. 

Ar minkštinimo filtras pašalina geležį? 

Kai kurios jonų mainų sistemos tam tikromis sąlygomis gali pašalinti nedidelį dvivalentės geležies kiekį, tačiau didesnei ar sudėtingesnei geležies ir mangano problemai paprastai reikalinga specialiai tam parinkta nugeležinimo technologija. Filtro pasirinkimas turėtų būti grindžiamas vandens tyrimu. 

Koks vanduo laikomas labai kietu? 

Pagal plačiai naudojamą klasifikaciją, vanduo, kurio kietumas viršija maždaug 180 mg/l CaCO₃, laikomas labai kietu. Skirtinguose tyrimų protokoluose gali būti naudojami ir kiti matavimo vienetai. 

Ar filtrą nuo kalkių galima montuoti bute? 

Galima, jeigu yra tinkamos techninės sąlygos: pakankamai vietos, tinkamas vandens įvadas, kanalizacijos prijungimas regeneracijos vandeniui ir elektros maitinimas. Dėl ribotos vietos butuose ypač svarbūs filtro matmenys ir reikalingas našumas. 

Ar po minkštinimo ant dušo stiklo gali likti dėmių? 

Taip. Minkštinimas stipriai sumažina kalcio ir magnio sukeliamų kietų kalkių nuosėdų formavimąsi, tačiau išdžiūvus vandens lašams ant paviršiaus gali likti kitų ištirpusių medžiagų pėdsakų. Todėl minkštas vanduo nereiškia, kad kiekvienas vandens lašas išdžius visiškai be jokio matomo pėdsako. 

Kaip dažnai reikia aptarnauti minkštinimo filtrą? 

Tiksli priežiūros periodika priklauso nuo konkretaus įrenginio, vandens sudėties, sunaudojimo ir gamintojo reikalavimų. Druskos lygį reikia stebėti nuolat, o techninė sistemos būklė turėtų būti tikrinama periodiškai. 

Vandens filtras nuo kalkių turi būti parenkamas pagal vandens kietumą 

Kai kalkių nuosėdų priežastis yra didelis vandens kietumas, pagrindinis viso namo sprendimas yra tinkamai parinktas jonų mainų vandens minkštinimo filtras. 

Mechaninės ar anglies kasetės tokio proceso neatlieka, nes kalcio ir magnio jonai vandenyje yra ištirpę. 

Tačiau vien žinoti, kad reikalingas minkštinimo filtras, neužtenka. Sistemos dydis ir nustatymai turi atitikti: 

vandens kietumą → vandens sunaudojimą → momentinį debitą → kitus vandens rodiklius → montavimo sąlygas. 

Ypač naudojant gręžinio vandenį, prieš pasirenkant įrangą svarbu patikrinti, ar kartu nėra geležies, mangano ar kitų parametrų, dėl kurių reikėtų papildomo vandens paruošimo etapo. 

Jeigu vandens tyrimų rezultatai jau yra, pagal juos galima įvertinti tinkamą vandens minkštinimo filtrą ir jo našumą. Jei vandens sudėtis nežinoma, racionaliausia pradėti nuo vandens tyrimo ir tik tada pasirinkti konkrečią filtravimo sistemą. 

Šaltiniai 

  1. World Health Organization – Hardness in drinking-water 
  1. U.S. Geological Survey – Hardness of Water 
  1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – informacija apie geriamąjį vandenį ir vandens filtrų pasirinkimą 
LT AQUA