Vandens nugeležinimo filtrai CLACK – PREMIUM

Vandens filtrų paskirtis – surinkti vandenyje ištirpusią dvivalentę geležį, sieros vandenilį, manganą, mechanines priemaišas. Tai atliekama, naudojant aeracijos principą. Suspaustas oras prieš filtravimo sistemą įvedamas į vandens tiekimo liniją ir statinio mikserio pagalba sumaišomas su geležingu vandeniu. Vandens ir oro mišinys patenka į oksidacinę talpą, kurioje dvivalentė geležis oksidacijos reakcijos pasekoje pereina į trivalentės geležies formą, sudarydama geležies hidroksido junginius (rūdis) (Fe2 → Fe3). Pastarieji, vandeniui filtruojantis per specialų birių uolienų užpildą esantį filtre, sulaikomi kartu su kitomis mechaninėmis priemaišomis. Filtravimo užpildo atnaujinimas (atsiplovimas) vykdomas pagal pasirinktą laiką, kuomet yra mažiausias vandens suvartojimas. Atplovimo metu filtravimo užpildas purenamas atbuline vandens srove ir visos įkrovoje surinktos netirpios dalelės bei trivalentės geležies hidroksido junginiai pašalinami į drenažą. Geležies pašalinimo filtrai taip pat turi savybę – sumažinti vandenyje esančio mangano bei sieros vandenilio kiekį.

Vandens nugeležinimo filtro Clack – Premium privalumai

• Pagaminta JAV;
• Eksplotacijai reikalingas tik vanduo;
• Paprastas programavimas;
• Garantija 2 metai;
• Nekenkia biologinėms nuotekoms;
• Šalina didelius kiekius geležies;
• Aptarnavimų priminimas;
• Nustatymai išlieka net dingus elektrai;
• Gedimų diagnostika;
• Regeneracija pagal suvartotą vandens kiekį;
• Tausoja elektros energiją;
• Garsiniu signalu informuoja apie gedimus.

Geležis vandenyje ir vandens nugeležinimo procesas

Iš maišytuvo bėgantis „surūdijęs“, oranžinės spalvos vanduo paprastai rodo, kad jame yra didelis geležies kiekis. Vandenyje esanti geležis gali būti ir beveik nematoma arba mažyčių dalelių pavidalu. Tačiau net ir nedidelis geležies kiekis, vandeniui išdžiūvus, gali palikti rūdžių dėmių ant kriauklės, buitinės technikos įrangos ir kitų su vandeniu kontaktavusių paviršių.

Dėl rūdžių formavimosi vandenyje gali pakisti vandens ir kitų vandens pagrindu ruošiamų gėrimų skonis. Geležingą vandenį naudojant maistui gaminti, gali pakisti maisto spalva, atsirasti neįprastas skonis, jei tokiu vandeniu skalbiami drabužiai – ant jų gali likti dėmių. Be to, geležiai kaupiantis vamzdžiuose ilgainiui gali kilti ir vandentiekio problemų.

Mūsų organizmui geležis yra svarbi maistinė medžiaga. Raudonuosiuose kraujo kūneliuose ir raumenų ląstelėse yra apie 70 % viso organizmo geležies – ji būtina deguoniui pernešti kraujyje ir raumenų audiniuose. Tačiau daugelis žmonių 95 % organizmui reikalingos geležies gauna su maistu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, suvartojamo vandens, su kuriuo geležis natūraliu būdu patenka į žmogaus organizmą, kiekis neviršija 10 %.

Tačiau PSO nepateikia su vandeniu ir maistu į organizmą patenkančios rekomenduojamos normos atsižvelgiant į sveikatos veiksnį, o bendra PSO nustatyta leidžiama geležies paros norma yra 0,8 mg/kg žmogaus kūno svorio. Remiantis šiais duomenimis, žmogaus sveikatai nepavojingas geležies kiekis yra 2 mg/l. Geležis nelaikoma teršalu, turinčiu žalingą poveikį žmogaus sveikatai, tačiau, kai vandenyje esančios geležies koncentracija viršija 0,3 mg/l, ji neabejotinai gali neigiamai paveikti vandens kokybę ir sukelti buitinių problemų.

Geležies atsiradimo vandenyje priežastys

Geležis yra vienas gausiausių Žemės išteklių, sudarantis 5 % Žemės plutos. Geležies sankaupų yra daugelyje uolienų. Dalį jose esančios geležies paprastai ištirpdo lietus, prasiskverbdamas pro uolienas ir jos dalį perneša toliau skverbdamasis per uolienas ir dirvožemį. Galiausiai lietaus vanduo tampa požeminiu vandeniu arba patenka į gėlo vandens šaltinius, todėl gali tapti ir vartojamo vandens dalimi. Vandens filtrai, įrengti šalinti bakterijoms ir kitiems kenksmingiems teršalams, ne visada gali išfiltruoti geležį.

Geležis vandenyje ir jos neigiamas poveikis

• Metalo skonis ir kvapas. Namų ūkius pasiekiantis vanduo, kuriame yra didelė geležies koncentracija, įgauna metalo skonį ir kvapą. Po prausimosi tokiu vandeniu vonios kambaryje gali atsirasti metalo kvapas.
• Pakitusi vandens spalva. Jei vandenyje yra didelis geležies kiekis, vanduo gali būti rudai raudonos arba oranžinės spalvos.
• Dėmių atsiradimas. Didelė geležies koncentracija vandenyje gali nulemti rausvai rudų dėmių ant įvairių su vandeniu kontaktuojančių paviršių, įskaitant skalbinius, indus ir buitinės technikos prietaisus, atsiradimą.
• Pakitusi maisto išvaizda ir skonis. Kava, arbata, daržovės ir kiti maisto produktai, kuriems paruošti naudojamas daug geležies turintis vanduo, gali įgauti juodą spalvą ir metalo skonį.
• Geležies nuosėdų kaupimasis vamzdžiuose. Geležies nuosėdos gali kauptis vamzdžiuose. Dėl to vamzdžiai ilgainiui užsikemša ir sutrinka vandens nutekėjimas. Tai gali sukelti papildomų buities problemų ir pareikalauti išlaidų santechnikos remontui.
• Sausa ir sudirginta oda. Geležis, esanti mūsų naudojamame vandenyje, gali išsausinti odą. Prausiantis geležingu vandeniu ir naudojant muilą ar kitas prausimosi priemones, ant odos gali pasilikti muilo likučių, nes muilas ir geležinis nedera tarpusavyje. Visa tai gali sukelti odos išsausėjimą ir niežulį.
• Nuosėdos ir drumstas vanduo. Jei vandenyje yra geležies, jis gali būti drumstas ir jame gali atsirasti nuosėdų. Taip yra todėl, kad oksiduota geležis, nebegalėdama visiškai ištirpti vandenyje, galiausiai nusėda.

Vandens nugeležinimo procesas

Kai vandenyje geležies koncentracija yra didelė, kyla daugybė minėtų problemų. Jų galima išvengti naudojant vandens nugeležinimo filtrus. Kadangi kiekvienas atvejis yra individualus, visų pirma rekomenduojami išsamūs vandens tyrimai, kurių metu galima nustatyti, ar tokios medžiagos kaip geležis, manganas, sieros vandenilis, viršija normas ir ar vandenyje yra kitų mechaninių priemaišų.

Iki šiol vandens nugeležinimo procesas yra vienas sudėtingiausių, nes tokiu atveju vienu metu reikia pašalinti daugiau nei vieną problemą. Todėl prireikia nustatyti kompleksiškus vandens valymo sprendimus, kurie padėtų pasiekti norimą rezultatą.

Vandens nugeležinimo proceso metu vandens filtrai surenka vandenyje ištirpusią dvivalentę geležį, manganą, sieros vandenilį ir kitas vandenyje galinčias būti mechanines priemaišas. Paprastai tam pasitelkiamas aeracijos principas, kuomet geležies junginiai yra aeruojami, t.y. geležis oksiduojama oru. Šio proceso metu tirpūs dvivalentės geležies junginiai paverčiami mažai tirpiu trivalenčiu geležies hidroksidu, kuris galiausiai pašalinamas filtracijos būdu.

Tačiau dažnai prireikia pasitelkti kompleksines priemones, kuomet iš vandens pašalinama ne tik geležis, bet ir sumažinamas vandenyje esančios sieros vandenilio bei mangano kiekis, vanduo suminkštinamas ir sulaikomos kitos jame esančios dalelės. Taigi, konkrečios priemonės, kurias reikia taikyti prieš pradedant vandens nugeležinimo procesą, nustatomos atlikus vandens tyrimus.