Vandens filtrai nuo nitratų ir nitritų

Nitratai (NO3) ir nitritai (NO2) – tai gamtinėje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje esantys toksiški azoto junginiai. Didelis nitratų kiekis geriamajame vandenyje gali būti kenksmingas žmogaus sveikatai, nes žmogaus organizme nitratai gali virsti nitritais. Dažniausiai nitratai ir nitritai, kurių kiekis daugeliu atveju viršija normą, yra aptinkami šulinių vandenyje. Kadangi šios kenksmingos medžiagos virinant vandenį nedingsta, reikia pasitelkti specializuotus vandens filtrus.

Kaip nitritai ir nitratai atsiranda vandenyje

Kai nitratai prasiskverbia į žemę, jie gali patekti ir į geriamąjį vandenį. Tikimybė, kad nitratai pateks į jūsų vartojamą vandenį, yra didesnė, jei naudojamas šulinys yra negilus, šulinio korpusai ir jungiamosios detalės yra pažeistos, netoliese yra apleistų šulinių ir kt.
Nitratų geriamajame vandenyje dažnai randama dėl neorganinių azoto turinčių trąšų naudojimo, kuriomis pavasarį arba vasaros pradžioje paprastai tręšiama dirva. Nitratai itin gerai tirpsta vandenyje, todėl, jei augalai nespėja pasisavinti trąšų, nitratai lengvai prasiskverbia į gruntinius vandenis ir juose išlieka ilgą laiką. Taip pat šių medžiagų atsiranda ir dėl oro sąlygų, pačios šulinio vietos, jo įrengimo, priežiūros ir kitų veiksnių.

Nitratų ir nitritų žala sveikatai

Didelio nitratų ir nitritų kiekio suvartojimas gali sukelti būklę, vadinamą methemoglobinemija. Ši būklė turi įtakos kraujo gebėjimui pernešti deguonį, dėl to oda aplink akis ir burną tampa melsvos spalvos. Jaunesniems nei šešių mėnesių amžiaus kūdikiams ir nėščioms moterims yra didesnė šios būklės išsivystymo rizika.
Nėštumo metu keičiasi kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Dėl didelio nitratų kiekio nėščios moterys susiduria su didesne methemoglobinemijos rizika. Tuo tarpu jaunesniems nei šešių mėnesių kūdikiams ši būklė paprastai yra vadinama mėlynojo kūdikio sindromu ir gali išsivystyti tuomet, kai jiems duodama vandens arba mišinio, pagaminto iš vandens, kuriame yra didelis nitratų kiekis. Kadangi kūdikių skrandyje yra mažiau rūgšties, yra ir daugiau bakterijų, kurios nitratus paverčia nitritais. Tačiau ši sveikatos būklė gali atsirasti ir kitiems žmonėms, ypač senyvame amžiuje, taip pat sergantiems genetinėmis ligomis arba turintiems sumažėjusį skrandžio rūgštingumą.

Apie nitratų ir nitritų kiekį padeda sužinoti tik vandens tyrimai

Vienintelis būdas sužinoti, ar jūsų vandenyje yra nitratų ir nitritų, yra atlikti vandens tyrimus. Šios kenksmingos medžiagos neturi jokio specifinio skonio, spalvos ar kvapo. Todėl, norint būti tikriems, kad vartojate vandenį, kuris nekenkia jūsų sveikatai, vandens tyrimus reikėtų atlikti bent kartą per metus, o optimaliausia – vidutiniškai kas pusmetį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje iškastas jūsų šulinys, gali būti rekomenduojama atlikti ir papildomus vandens tyrimus.

Nitratų ir nitritų normos bei reguliarus šulinio vandens tyrimas

Atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, visos pasaulio valstybės geriamojo vandens normose griežtai riboja nitritų ir nitratų koncentracijas. Lietuvoje, remiantis geriamojo vandens higienos norma HN 24: 2003, nitratų koncentracija vandenyje neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l. Tačiau nėščiosioms, kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms nitratų koncentracija vartojamame vandenyje neturėtų viršyti 10 mg/l.

Nors paprastai vartojant centralizuotai tiekiamą vandenį su nitratų ir nitritų normos viršijimu nesusiduriama, Lietuvoje vis dar nemaža dalis kaimo vietovėse gyvenančių žmonių naudoja šulinių vandenį. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, nitratų randama 34 % šulinių (t.y. kas trečiame šulinyje), o dažniausiai nustatoma nitratų koncentracija yra nuo 60 iki 150 mg/l. Kai kuriuose šuliniuose ši koncentracija viršija net 300 mg/l. Toks vanduo yra ypač kenksmingas žmogaus sveikatai.

Kadangi nitratų koncentracija šulinių vandenyje keičiasi priklausomai nuo sezono – didžiausia koncentracija dažniausiai būna pavasarį ir vasaros pradžioje (balandžio, gegužės, birželio mėn.), o mažiausia koncentracija fiksuojama vėlyvą rudenį ir žiemą (lapkričio, gruodžio, sausio, vasario mėn.), nitratų ir nitritų kiekį šulinio vandenyje reikėtų tikrinti reguliariai. Tačiau, jei nitratų koncentracija vandenyje pavasarį ir vasaros pradžioje neviršija 50 mg/l, tai labai tikėtina, kad ir kitais metų laikais viršijimas nebus fiksuojamas ir nitratų kiekis bus daug mažesnis.

Nitratų ir nitritų šalinimas iš vandens

Jei nitratų ir nitritų koncentracija neviršija normos, vandenį galima naudoti gėrimui, maisto gaminimui, prausimuisi ar kitoms reikmėms. Tačiau jei šių medžiagų kiekiai viršija geriamojo vandens higienos normą, būtina imtis priemonių, kad nitratai ir nitritai iš vandens būtų pašalinti. Tam šiandien veiksmingiausiai padeda vandens filtrai.

• Osmosiniai vandens filtrai po kriaukle. Šios rūšies filtrai paprastai montuojami virtuvėje, kur vanduo naudojamas maistui gaminti ir gerti. Atbulinio osmoso filtrai pasižymi labai dideliu veiksmingumu filtruojant geriamąjį vandenį, todėl iš jo pašalina net labai didelius cheminių medžiagų kiekius, įskaitant nitratus ir nitritus bei amonį, manganą ir kitus sveikatai pavojingus sunkiuosius metalus.
• Modifikuoti vandens minkštinimo filtrai. Šių vandens filtrų veikimas yra pagrįstas jonų kaitos (arba mainų) vandenyje principu. Kalcio (Ca) ir magnio (Mg) jonai, kurie vandeniui suteikia kietumo ir dėl kurių susidaro kalkės, filtro pagalba pakeičiami natrio jonais ir vanduo pasidaro minkštas.

Taigi, jei naudojate šulinio vandenį ir nežinote, kokia galėtų būti jo nitratų ir nitritų koncentracija, pirmiausia kreipkitės dėl vandens tyrimų. Jei šių medžiagų kiekiai viršija leistinas normas, pasirinkite specialius šiuolaikinius ir dideliu našumu pasižyminčius vandens filtrus, kurie užtikrins, kad vartotumėte tik sveiką, kokybišką ir švarų vandenį.